- strošinti
- ×strõšinti (-yti), -ina, -ino 1. KŽ žr. strošyti 1: Kab anksčiau, taigi strõšino vaikus Rud. Nestrõšykit vaikų, ba paskui bijos ir ant kiemo išeit Lš. 2. refl. Nmn baidytis: Nelabai strõšinasi ta kumelaitė [mašinų], nors ir jauna Drsk. Jau jis pats savę strõšinas, kap paregi (toks bjaurus) Lp. \ strošinti; įstrošinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
